Dvylika tradicijų

(Išplėstinės)

AA patirtis mus išmokė:

  1.  Kiekvienas Anoniminių alkoholikų draugijos narys yra mažytė didelės visumos dalis. AA turi gyvuoti, kitaip daugelis mūsų žus. Todėl svarbiausia yra mūsų bendra gerovė. Bet iš karto po to – kiekvieno nario gerovė.
  2.  Mūsų grupės veikloje yra tik vienas aukščiausias autoritetas – mylintis Dievas, koks jis pasireiškia grupės sąmonėje.
  3.  Mūsų draugija turėtų priimti visus, kurie kenčia nuo alkoholizmo, negalime atstumti nė vieno, kuris nori sveikti. Narystė AA niekada neturėtų priklausyti nuo turto ar pažiūrų. Bet kurie du ar trys alkoholikai, susirinkę draugėn siekti blaivumo, gali vadintis AA grupe, su sąlyga, kad kaip grupė neturi kitų tikslų.
  4.  Tvarkydama savo reikalus, kiekviena AA grupė turėtų būti atsakinga tik savo sąžinei, ir jokiems kitiems autoritetams. Kai jos reikalai susiję su kitų grupių gerove, grupės turėtų drauge konsultuotis. Nė viena grupė, vietinis komitetas ar individas neturėtų imtis jokios veiklos, kuri darytų įtaką visai AA draugijai, nepasitaręs su Generalinės tarnybos patikėtiniais. Tvarkant tokius reikalus mūsų bendra gerovė yra pirmoje vietoje.
  5.  Kiekviena Anoniminių alkoholikų draugijos grupė turėtų būti dvasinį bendrija, turinti vieną pagrindinį tikslą – perduoti žinią dar kenčiančiam alkoholikui.
  6.  Pinigų, nuosavybės ar garbės reikalai gali nesunkiai nukreipti mus nuo pagrindinio dvasinio tikslo. Todėl manome, kad bet kokia didelė nuosavybė, kad ir skirta grynai AA reikmėms, turėtų būti atskirai įregistruota ir valdoma, – taip atskiriama kas materialu ir kas dvasiška. AA grupė niekada neturėtų užsiimti verslu. Antraeilės priemonės, sakykim, klubai ar ligoninės, kuriems reikia daug nuosavybės ar administracijos, neturėtų būti siejamos su AA ir turėtų veikti atskirai. Kai būtina, grupės turėtų pareikšti esančios nuo jų atsiribojusios. Tokie dariniai neturėtų naudoti AA vardo. Jų valdymas turėtų būti išimtinė atsakomybė žmonių, kurie jas finansuoja. AA dažniausiai pageidauja, kad klubo tvarkytojas būtų AA narys. Tačiau ligoninės, kaip ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos, turėtų būti atskirai nuo AA ir prižiūrimos medikų. Jeigu AA grupė su kuo nors susisieja, toks bendradarbiavimas neturėtų tapti priklausomumu, nesiremti jokia, net ir numanoma agitacija. AA grupė negali prie nieko prisijungti.
  7.  AA grupės turėtų visiškai išsilaikyti pačios – iš savo narių savanoriškų įnašų. Manome, visos grupės turėtų greitai susiprasti, kad bet koks viešas aukų prašinėjimas klubams, ligoninėms ar kitoms pašalinėms įstaigoms naudojantis Anoniminių alkoholikų vardu yra labai pavojinga; nėra išmintinga priimti didelių dovanų iš bet kokių šaltinių, ar už kokius nors įsipareigojimus gauti aukų. Paskui su dideliu nerimu matome, kaip AA turtas auga sparčiau nei poreikiai, kaupiasi lėšos nežinia kokiam tikslui. Patirtis mus ne kartą įspėjo, kad niekas taip užtikrintai neardo mūsų dvasinio paveldo, kaip beprasmiai ginčai dėl nuosavybės, pinigų ar valdžios.
  8.  Anoniminių alkoholikų draugija visada turėtų likti neprofesionali. Mes suprantame profesionalumą kaip alkoholikų konsultavimą už mokestį arba kaip samdomą darbą. Bet mes galime pavesti alkoholikams darbus, kuriuos atlikti kitu atveju samdytume ne alkoholikus. Už šias specialias paslaugas gali būti deramai atlyginama. Bet niekada negali būti mokama už Dvyliktojo žingsnio darbą.
  9.  Kiekvienai AA grupei reikia kaip galima mažesnės organizacijos. Geriausia, kai lyderiai keičiasi. Maža grupė gali išsirinkti sekretorių, didelė – kintančios sudėties komitetą, o didelių regionų grupės – vietinį ar tarpgrupinį komitetą, kuris dažniausiai samdo nuolat dirbantį sekretorių. Generalinės tarnybos tarybos patikėtiniai ir yra, tiesą sakant, AA Generalinės tarnybos komitetas. Jie stebi, kaip laikomasi AA Tradicijų, priima savanoriškas aukas, kuriomis remiame AA Generalinės tarnybos biurą Niujorke. Jie yra grupių įgalioti tvarkyti visus mūsų viešuosius ryšius ir užtikrina pagrindinio laikraščio – AA Grapevine – nuolatinį leidimą. Visi šie įgalioti asmenys turi dirbti prisilaikydami tarnavimo dvasios, kaip ir kiti tikrieji AA lyderiai – patikimi ir patyrę visos AA draugijos tarnai. Jie neįgyja jokios viršenybės dėl to, kad taip vadinami; jie nevadovauja. Jų sėkmingos veiklos pagrindas yra visuotinė pagarba.
  10.  Nė viena AA grupė ar narys niekada neturėtų – kad neįpainiotų AA – reikšti jokios nuomonės pašaliniais diskusiniais klausimais, tokiais kaip politikos, alkoholio kontrolės ar religinių sektų. Anoniminių alkoholikų grupės niekam nėra priešiškos. Jos tiesiog nereiškia savo nuomonės apie tuos dalykus.
  11.  Mūsų ryšys su plačiąja visuomene turėtų būti asmeniškai anoniminis. Manome, kad AA turėtų vengti triukšmingo garsinimosi. Mūsų, kaip AA narių, pavardžių ar nuotraukų neturėtų būti radijo ir televizijos laidose, jos negali būti viešai išspausdintos, neturėtume būti filmuojami. Mūsų bendravimas su visuomene turėtų būti grindžiamas labiau idėjų patrauklumu negu įtikinėjimu. Niekada nėra reikalo save liaupsinti. Mūsų nuomone, geriau, kai mus rekomenduoja mūsų bičiuliai.
  12.  Ir galų gale mes, anoniminiai alkoholikai, tikime, kad anonimiškumo nuostata turi didžiulę dvasinę prasmę. Ji primena mums, kad nuostatos svarbiau už asmenybes ir kad mums iš tiesų svarbu būti giliai nuolankiems. Tai galop reiškia, kad suteiktos dovanos niekada mūsų neišpaikins ir visada gyvensime dėkingai mąstydami apie Tą, kuris mus visus valdo.

TOP