Alkoholizmo problema – viena iš seniausių žmonijos istorijoje. Efektyvūs alkoholizmo gydymo metodai atsirado palyginti neseniai. Gydytojai šiandien žino apie alkoholizmą daugiau, negu jų kolegos prieš dvi kartas. Jie apibrėžė problemą ir detaliai ją studijuoja. Nors draugijoje jokio „oficialaus“ alkoholizmo apibrėžimo nėra, dauguma iš mūsų sutinka, kad alkoholizmą galima apibrėžti kaip fizinj poreikį kartu su psichine trauka. Kitais žodžiais tariant, mes turėjome aiškų fizinį norą vartoti alkoholį viršijančiais visas protingas ribas ir atvedančiais prie savikontrolės praradimo kiekiais. Mums ne tik kildavo nesuvaldomas noras išgerti, mes pasiduodavom tam norui pačiu netinkamiausiu laiku. Mes nežinojom kaip ir kada sustoti. Kartais mums trūkdavo sveiko proto iš viso nepradėti gerti. Tapę alkoholikais, mes savo kailiu patyrėme, kad tuomet, kai reikėdavo susilaikyti nuo alkoholio, mūsų valios jėgos neužtekdavo, nors apskritai mes gal buvome valingi žmonės. Mes prisiekdavome kurį laiką negerti, iškilmingai pasižadėdavome, mes keitėme vienus alkoholinius gėrimus kitais, stengėmės gerti tik tam tikromis dienomis ar valandomis, bet niekas nepadėjo. Mes įsigudrinome pasigerti ne tik tada, kai nenorėjome gerti, bet ir tada, kai tai tiesiog žlugdė mūsų interesus. Mums būdavo visiško nusivylimo laikotarpiai, kai tikrai atrodė, kad einam iš proto. Mes nekentėme savęs, kad dėl mūsų kentėjo giminės ir artimieji, kad pražudėme savo talentus. Mes dažnai imdavome gailėtis savęs ir pareikšdavome, kad mums jau niekas nepadės. Dabar mes juokiamės tai prisiminę, bet tada mums buvo ne juokai.
Alkoholizmas – tai liga
Dabar mes pasiruošę prisipažinti, kad tai iš tikrųjų liga, kad ši liga progresuoja, nuo jos neįmanoma visiškai išgyti, bet sustabdyti jos vystymąsi – kaip sustabdomos kitos ligos – galima. Mes manome, kad nieko gėdinga šioje ligoje nėra, bet reikia jos neužleisti. Mes visiškai atvirai prisipažįstame, kad esame alergiški alkoholiui, ir todėl mums visiškai natūralu vengti to, kas mums sukelia ligos simptomus. Dabar mes suprantame, kad kai tik žmogus peržengia tą nematomą liniją, kuri skiria girtavimą nuo alkoholizmo, jis visiems laikams virsta alkoholiku. Mums nežinomas nė vienas atvejis, kad alkoholikas vėl galėtų išgerti „tik per šventes“. Todėl pradiniu tašku imame nenuneigiamą faktą, kad „jei kas tapo alkoholiku, tai jau visam laikui“. Mes taip pat įsitikinome, kad ypatingo pasirinkimo alkoholikai neturi: jeigu jie nenustoja gėrę, liga progresuoja ir tikriausiai nutemps į patį dugną, į kalėjimus, ligonines ir panašias įstaigas, o tai pirma laiko nuves į kapus. Vienintelis išsigelbėjimas – visiškai nustoti gerti. Jeigu alkoholikai sutinka laikytis šio patarimo ir pasinaudoti siūloma pagalba, prasideda visiškai naujas gyvenimas. Buvo laikas, kai mes buvome įsitikinę, kad, norėdami kontroliuoti gėrimą, mes turime padaryti tik vieną dalyką – sustoti, išgėrę tam tikrą kiekį taurelių, – antrą, penktą ir t.t. Pamažu mes supratome, kad esmė ne antra, penkta ar dešimta taurelė, o pati pirmoji. Jeigu ne ta pirmoji, viskas būtų gerai. Tačiau užtenka ją išgerti, ir prasideda „grandininė reakcija“: taurelė po taurelės ir jau nebesustosi. Todėl AA turi posakį: „alkoholikui tūkstantis taurelių per mažai, o viena taurelė – per daug“. Daugelis iš mūsų dar iki to, kai metė gerti, savo kailiu patyrė: priverstinis blaivumas – nelabai malonus dalykas. Kai kuriems iš mūsų pasisekdavo negerti keletą dienų, savaičių ar netgi metų. Bet mes jautėmės kankiniais ir malonumo nuo tokio susilaikymo buvo nedaug. Bendraudami su giminėmis ir bendradarbiais mes buvome irzlūs ir atkakliai laukėme, kada gi vėl bus galima nusigerti. Dabar, tapę AA nariais, mes kitaip žiūrime į blaivybę. Mes džiaugiamės gauta laisve ir tuo, kad baigėsi mūsų priklausomumas nuo alkoholio, ir kad jis daugiau netraukia. Kadangi mums jau gerti nebeteks, mes nukreipiame savo mintis ir dėmesį į tai, kaip gyventi visavertį gyvenimą be alkoholio jau šiandien, dabar. Savo „vakar“ mes jau nebepakeisime, o „rytojus“ atėjęs vis tiek taps „šiandiena“. Todėl tik „šiandien“ mus ir domina. Mes puikiai žinome, kad netgi „paskutiniai“ alkoholikai gali ištisas dienas neimti į burną alkoholinių gėrimų, jeigu jieatidės gėrimą „kitai“ minutei, valandai ir taip toliau. Svarbu, kad jie mokosi atidėti gėrimą kuriam nors laikui. Pradžioje, kai tik išgirdome apie AA, mums atrodė neįtikėtina, kad žmonės, vadinęsi alkoholikais, iš tikro galėjo gyti ir gyventi blaivų gyvenimą, tokį, apie kurį mums pasakojo AA senbuviai. Kai kuriems iš mūsų atrodė, kad mes geriame kažkaip „kitaip“, kad mes esame „ypatingas atvejis“, kad jeigu kitiems AA ir padėjo, tai mums niekaip negalės padėti. Tarp mūsų buvo ir tokių, kurie dar nepatyrę visų alkoholizmo siaubų; jie manė, kad įveiks savo priklausomybę savarankiškai, o į AA tegu kreipiasi beviltiški alkoholikai. Mūsų AA patirtis išmokė dviejų svarbių dalykų. Pirma, mes supratome, kad visi alkoholikai susiduria su tokiomis pat pagrindinėmis problemomis, nesvarbu, ar jie užima atsakingus postus didelėse korporacijose, ar jau elgetauja, kad sukrapštytų bokalui alaus. Antra, mes įsitikinome, kad alkoholizmo gydymo programa neša sėkmę visais atvejais, jeigu tik alkoholikai – nepaisant jų socialinės ir materialinės padėties ar girtavimo „specifikos“ – nuoširdžiai nori sveikti nuo alkoholizmo.
Pagal brošiūrą „Susipažinkite AA“
KAS MES ESAME
ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo.
Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu – noras mesti gerti. Anoniminiai alkoholikai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio. Mes išsilaikome iš savo pačių įnašų. Anoniminių alkoholikų draugija nesusijusi su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, organizacijomis ar įstaigomis, vengia bet kokių ginčų, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja. Mūsų pagrindinis tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę.
Versta iš „A.A. Preamble“. A.A. Grapevine Inc. leidus,
visos autoriaus teisės priklauso A.A. Grapevine Inc.
(Copyright © by the A.A. Grapevine Inc.)
Visi mes – ir vyrai, ir moterys – atėjome pas AA, kai įsitikinome, jog savo potraukio alkoholiui negalime kontroliuoti. Mes supratome, kad turime gyventi be alkoholio, jeigu norime išvengti nelaimių sau ir mūsų artimiesiems. Mūsų draugijos grupių tinklas apima 134 šalis, tačiau jokios griežtos organizacinės struktūros draugijoje nėra. Mūsų pagrindinis tikslas yra vienas: gyventi blaivų gyvenimą ir padėti tiems, kurie kreipiasi į mus, prašydami padėti mesti gerti. Mes nesusieti su jokiu judėjimu ar tikyba, už nieką nekovojame ir nesiūlome jokių reformų. Apie jokį „pasaulį be alkoholio“ mes taip pat nesvajojam. Mes džiaugiamės naujais nariais, bet patys nieko neviliojame. Jeigu mus prašo pasidalyti patirtimi, kaipišsigydyti nuo alkoholizmo – mes tai darome, bet niekam savo patirties neprimetame. AA nariai labai įvairaus amžiaus, išsilavinimo, visuomeninės ir materialinės padėties. Kai kurie iš mūsų gėrė daugelį metų, kol suprato, kad jau nebepajėgia kovoti su potraukiu alkoholiui. Kiti, laimei, suprato tai gerokai anksčiau, kol dar buvo jauni arba kai tik pradėjo gerti. Alkoholizmo pasekmės pasireiškė taip pat nevienodai. Kai kas kreipėsi į AA jau visiškai smukęs, kai kas prarado savigarbos jausmą; sugriovė šeimą; nusmuko tiek, kad gyveno lindynėse.
Kai kurie iš mūsų ne kartą buvo kalėjimuose arba priverstinio gydymo ligoninėse. Mūsų elgesys buvo nusikaltimas šeimoms, darbdaviams, mums patiems ir visai visuomenei. Bet ir tie iš mūsų, kurie niekada nepakliuvo į kalėjimus ar priverstinai nesigydė, kurie dėl alkoholizmo neprarado darbo, nesuardė šeimos, taipogi suprato, kad alkoholizmas trukdo normaliai gyventi. Mes pastebėjome, kad negalime gyventi be alkoholio ir taip pat kreipėmės į AA pagalbos. Tarp mūsų narių yra visų tikybų atstovų, pasitaiko netgi ateistų ir agnostikų. Daugelis religinių lyderių sveikina tai, kad AA gausėja. Tačiau kad būtum nariu, nebūtina priklausyti kokiai nors religijai ar bažnyčiai. Mus vienija visiems bendra alkoholizmo problema. Tai, kad mes susitinkame, bendraujame ir visi kartu padedame kitiems alkoholikams, duoda naudos mums patiems. Kažkada mus buvo pavergęs alkoholis, dabar mes negeriame ir neturime noro gerti. Mes nemanom, kad tiktai mūsų alkoholizmo problemos sprendimas yra vienintelis teisingas. Paprasčiausiai mes įsitikinome, kad AA programa padėjo tiek mums, tiek ir praktiškai visiems, kurie nuoširdžiai ir rimtai norėjo mesti gerti. AA dėka mes išmokome geriau suprasti save ir alkoholizmo prigimtį. Mes stengiamės neužmiršti to, ką patyrėme, nes nuo to priklauso mūsų gebėjimas gyventi blaiviai. O blaivus gyvenimo būdas mums yra svarbiausia.